- ištikimas
- 1 ištikìmas sm. (2) KŽ → ištikti: 1. SD379, H155, R29, MŽ38, Sut, N, KI212 Ižtikimas SD314. Nuo to galvos ištikìmo man ir ausis aždėjo (užgulė) Dsn. Kaipog tenai ausys tavos girdėt arba užkęst galėjo anuos ištikimus kūjo budelio? DP176. Veizdėkig, kokį sopulį… tos plaštakos ištikimè per veidą… Jėzus drin mūsų kentėjo DP160. ║ NdŽ, KŽ trenkimas (apie žaibą, stabą): Stabo ištikìmas KII156. Per žaibo ištikimą yra 11 trobų nudegusių LC1885,28. ║ refl. Sut užkliuvimas, susidūrimas: Išsitikimas ko su kuo SD444. Ižsitikimas SD379. 2. KII235. 3. KŽ → ištikti 5. 4. įvykis: Prie jaustukų priklauso nekaitomi žodeliai, kuriais mes reiškiame tam tikrų ištikimų vaizdus J.Balč. | refl.: Jau daug metų prabuvom – ir tokio išsitikìmo nebuvo Grv. \ tikimas; aptikimas; atitikimas; įtikimas; ištikimas; nutikimas; patikimas; pratikimas; pritikimas; sutikimas; užtikimas
Dictionary of the Lithuanian Language.